šliučkus

šliùčkus, -ė smob. (2) 1. žr. šliučkis 1: Kad ir šliučkus, bet bagótas Krkl. 2. kas šliaužioja arba eina vilkdamas kojas: Šliučkau, nedulkink (sako vaikui, kurs šliaužioja) Užv.